祖先的叮嚀 Zosiefn ee Dengleeng

祖先的叮嚀                                                            簡上仁 教授
Zofsiefn ee dengleeng                Karn Sioxngjiin kaosiu
(新台文翻譯 Laau Siauxbeeng 劉紹明)

編註:本文取自【民視台灣學堂】福爾摩沙音樂廳的Youtube影片(參見文後的連結),由劉紹明先生將簡上仁教授在節目中彈唱的口白記錄下來撰寫而成,歡迎參考。

        在福佬、客家的漢人來到臺灣以前,屬南島語系的原住民,就居留在臺灣生存與立足;包括有山地與平埔的原住民,在這個海上的樂園,有人住在山頂跟樹木、花草,各種動物來作伴;也有人住在海墘,靠海生存;他們抓魚,他們打獵,他們跳舞,他們唱歌,他們崇敬著天地,涵大自然結成一體,過著自由自在、無憂無愁的部落生活。
Di Hoixloir, Qehkaf ee Harnjiin laikaux Daioaan yzeeng, siok Laam-doir gyhe ee goanzuxbiin, doi doax di Daioaan sengzuun kab qiaxqie, paukoad u Svoade kab Pvipof ee goanzuxbiin. Di citee haysiong ee loghngg, uxlaang doax di svoaderng, kaq chiuxbok, hoezhao, kog ciorng doxngbut laai zoirphvoa. Ia uxlaang doax di haykvii, qoix hae sengzuun, yn liaqhii, yn phahlah, yn tiaobuo, yn chviuokoaf, yn zongkexng dioih tvide, haam daixzuxjieen kied seeng ittea, kuex dioih zuxiuu zuxzai, boiiw-boichiuu ee poxlok sengoah.

        彼時的臺灣,山明水秀,人人欣羨,外國人叫她是Ilhas Formosa-美麗島;彼時的臺灣人,有曠闊的心胸,有豪邁的個性;彼時的臺灣人有樸素的性情,也充滿了活力與光明;最早以前,其實移居來臺灣的漢人並不多,一直到17世紀以後,大約在400年前,才不斷有漢人來到臺灣定居;在鄭芝龍,顏思齊,郭懷一的時代,彼的時候曾用三金一牛的制度,每一個人你若來,就給你三兩銀,每三個人就給你一隻牛的制度,來吸引著當時福建飢饑失頓的饑民,遷移來臺灣開墾,求生存。
Hitsii ee Daioaan, safn-beeng zuie-siux, langlaang himsien, goaxkog laang kioix y si ‘Ilhas Formosa – Byle doir’. Hitsii ee Daioaan laang, u qorngqoaq ee simhefng, u hoimai ee koirsexng. Hitsii ee Daioaan laang u phoksox ee serngzeeng, ia chiongboarn liao oaqlek kab kongbeeng. Siaxngzar yzeeng, kisit ikw laai Daioaan ee Harnjiin peng boizue, itdit kaux 17 seakie yau, daixiog di 400 nii zeeng, ciaq putdoan u Harnjiin laikaux Daioaan dexngkw. Di Dvi Cilioong, Gaan Suzee, Kueq Hoaiid ee sidai, hitee sizun bad iong “svaf kym cit guu” ee zeado, muie cidee laang lie na laai, doi ho lie svaf niuo giin, muie svaf ee laang doi ho lie cit ciaq guu ee zeado, laai qipirn dioih dongsii Hokkiexn cidkoafar iauky-sitdngx ee kibiin, chienii laai Daioaan qaiqurn, kiuu sengzuun.

        公元1624年,荷蘭人統治南臺灣以後,荷蘭人殖民當局為了開墾土地,從中國沿海招引大量的漢人移民來臺灣從事耕作,到了公元1662年,鄭成功打敗荷蘭,統治臺灣時,除了跟隨鄭成功來臺的軍隊,也有很多百姓漸漸移民來到臺灣;總講一句話,在17世紀到18世紀中,就是所謂咱在講的,明末清初的時候,我們的老祖先,先經過了唐山過臺灣,心肝結歸丸,內心的折磨,面對著六死三留一回頭的考驗,十的人來臺灣,平均就有六個人,在這個黑水溝的風浪裡死亡;咱的老祖先冒著生命的危險,展現樂觀奮進的精神,向大自然拚命,渡過黑水溝,來到臺灣開墾家園。
Konggoaan 1624 nii, Hoilaan laang tofngdi laam Daioaan yau. Hoilaan laang cidbiin dongkiok uixliao qaiqurn tofde, uix Diongkog ienhae cioiirn doaxliong ee Harnjiin ibiin laai Daioaan ciongsu kengzog. Kaux liao Konggoaan 1662 nii, Dvi Sengkofng phahpai Hoilaan, tofngdi Daioaan sii, duliao kunsuii Dvi Sengkofng laai Daai ee kundui, ma u cinzue pehsvix ciaxmciam ibiin laikaux Daioaan. Zofng korng cit kux oe, di 17 seakie kaux 18 seakie dangdiofng, doixsi sofui larn deq korng ee, Beeng boat Zhefng zhof ee sii, larn ee lau zofsiefn, sefng kengkuex liao Dngsvoaf kuex Daioaan, simkvoaf kied kuioaan, laixsym ee cietboaa, bixnduix lak sie, svaf laau, cit hoetaau ee qoygiam. Zap ee laang laai Daioaan, pengkyn doi u lak ee laang, di citee Ozuykaw ee hongerng liq syboong. Larn ee lau zofsiefn mo dioih sviemia ee guihiarm, diefnhien logkoafn hurncixn ee zengsiin, hioxng daixzuxjieen pviarmia, do kuex Ozuykaw, laikaux Daioaan qaiqurn kahngg.

        彼時在有唐山公,無唐山嬤的大環境之下,來到臺灣的漢人,大部份都是單身漢,羅漢腳,剛好同時原住民大多數是母系的社會,都是招尪的制度;從唐山來的青年,剛好嫁給平埔的姑娘,彼時候就開始產生了族群的自然融合,所生出來的小孩,有一個專有名詞叫做「土生子」;這就是族群融合後,第一代的臺灣民族。
Hitsii di “u Dngsvoaf kofng, booi Dngsvoaf mar” ee doa qoankerng ciha, laikaux Daioaan ee Harnjiin, doaxpoxhun lofngsi dogsyn haxn, Loiharnqaf. Dwhoir dongsii goanzuxbiin doaxdoisox si bwhe ee siaxhoe, lofngsi cioy afng ee zeado. Uix Dngsvoaf laai ee zhenglieen, dwhoir kex ho Pvipof ee koniuu, hitee sizun doi qaisie safnsefng liao zogkuun ee zuxjieen ionghap, sor svy zhutlaai ee gynar, u cidee zoaniuo bengsuu kioirzoix “tofsvy kviar”. Zef doixsi zogkuun ionghap au, de id dai ee Daioaan binzok.

        福佬與客家的漢人,渡過黑水溝,來到臺灣開墾新的天地,建立新的家園,他們鑽著古井,流著血汗,拚著生死,就是要在臺灣建造一個永永遠遠的美麗家園,古井井水像祖先的血汗,像祖先留給我們的營養一樣,代代子孫就靠著古井的井水,來傳宗接代;可惜來到今仔日,已經不是古井的時代,井墘也生了青苔;現在的人,漸漸把祖先要建立永遠家園的心願與心血共放忘記了。
Hoixloir kab Qehkaf ee Harnjiin, do kuex Ozuykaw, laikaux Daioaan qaiqurn syn ee tiende, kiernlip syn ee kahngg, yn zngx dioih kofcvie, laau dioih huihkvoa, pviax dioih svisie, doixsi bueq di Daioaan kiernzoi cidee erng-erng oarn-oarn ee byle kahngg. Kofcvie cvyzuie chinchviu zofsiefn ee huihkvoa, chinchviu zofsiefn laau ho larn ee engiorng hwn kaxngqoarn, daixdai kviafswn doi qoix dioih kofcvie ee cvyzuie, laai toanzofng-ciapdai; qoysioiq laikaux kinafjit, ykefng mxsi kofcvie ee sidai, cvykvii ia svy liao chvedii. Citmar ee laang, ciaxmciam ka zofsiefn bueq kiernlip efngoarn kahngg ee simgoan kab simhuiq ka paxng bexkix~did lox.

        只要我們認識著祖先行過的足跡,時時記取著祖先的期待與精神,我們臺灣就會不斷向上提升,向前進步。
Cyiaux larn jixnseg dioih zofsiefn kviaa kuex ee qajiaq, sisii kix dioih zofsiefn ee kitai kab zengsiin, larn Daioaan doi ue putdoan hiorngsiong tesefng, hiorngcieen cirnpo.

        六死三留一回頭,裡面30%他們與原住民建立一個老臺灣,大家一步一腳印,用著性命與熱情,用著信心與毅力,打拚開墾我們臺灣的家園。
Lak sie, svaf laau, cit hoetaau, laixdea 30% yn kab goanzuxbiin kiernlip cidee lau Daioaan, dagke cit po cit qaixn, iong dioih sviemia kab jiedzeeng, iong dioih sirnsym kab gexlek, phahpviax qaiqurn larn Daioaan ee kahngg.

        來到臺灣欲立足,到處是林投佮竹刺,大粒細粒石頭滿滿是,指頭摳到血流擱血滴;每工透早拚命到暗瞑,種著蕃薯渡日子,日頭曝到無塊匿,捧著溪水罔止飢。
Laikaux Daioaan bueq qiaxqie, cit siekuex lofngsi nadaau kab dekchix, doaxliap sealiap cioiqtaau moafmoar si, zefngtauar qaxng kaq huiq laau koiq huiq diq. Muie kafng taozar pviarmia kaux armmii, zexng dioih hancii do jidcie, jidtaau phak kaq boideq biq, phaang dioih qear zuie borng cyky.

        初到臺灣,無鋤頭可掘田,無牛可使是招招難,靠著雙手挖土種作,飼子來大漢,一心想要建造一個永永遠遠美麗的家園。
Zhof kaux Daioaan, booi ditaau tafng kudzhaan, booi guu tafng sae si ciauciaw laan, qoix dioih siangchiuo oftoo zerngzoiq, chixkviar laai doaxhaxn, itsym sviuxbueq kiernzoi cidee erng-erng oarn-oarn byle ee kahngg.

        在原住民、福佬人與客家人,透過通婚、通商與文化的交流;當原住民接納著福佬人、客家人與漢人,成作臺灣一家人;福佬人與客家人也真誠認同臺灣這塊土地,把她當做我們的母親,一種接納加上認同,就形成生命共同體的老臺灣了。
Di goanzuxbiin, Hoixloir laang kab Qehkaf laang, taokuex tonghwn, tongsiofng kab bunhoax ee kauliuu; dngf goanzuxbiin ciaplap dioih Hoixloir laang, Qehkaf laang kab Harnjiin, cviazoix Daioaan cit kef laang. Hoixloir laang kab Qehkaf laang ia cinseeng jixndoong Daioaan cid dex tofde, ka y dorngzoix larn ee bwchyn. Cid ciorng ciaplap kasiong jixndoong, doi hengseeng sviemia kioxngdoong tea ee lau Daioaan lox.

        我們呣通忘記老祖先盡心用心追求建立臺灣成作永遠故鄉,永遠家園的心血與美夢; 祖先的苦心著了解,記取祖先的叮嚀佮交代,打拚的精神佮堅強的意志,咱著給傳下來,承繼著祖先的美夢,完成著祖先的心願才應該,用心用愛開創臺灣新世界,予咱的子孫永永遠遠踮在臺灣,建造美麗的家園一代傳一代。
Larn mxtafng bexkix~did lau zofsiefn cixnsym ioxngsym duikiuu kiernlip Daioaan cviazoix efngoarn korhiofng, efngoarn kahngg ee simhuiq kab bybang. Zofsiefn ee qofsym doi liawkae, kix dioih zofsiefn ee dengleeng kaq kaudaix, phahpviax ee zengsiin kab kienkioong ee iecix, larn doi ka toaan loiqlaai, sengkex dioih zofsiefn ee bybang, oanseeng dioih zofsiefn ee simgoan ciaq erngkay , ioxngsym iong aix qaizhoxng Daioaan syn seakaix, ho larn ee kviafswn erng-erng oarn-oarn diaxm di Daioaan, kiernzoi byle ee kahngg cit dai toaan cit dai.

Hoanek ciar zux: 翻譯者註:
        Cid phvy “Zofsiefn ee dengleeng”, si goar qvoardioih “Binsi Daioaan hagdngg” ee ‘Formosa imgak tviaf di 2018/12/4 iuu Karn Sioxngjiin kaosiu sor porsaxng ee “Zofsiefn ee dengleeng hoax uii doxngtviaf ee gagqeg, daixdai liutoaan ee iubie imhuu” lai, y ee qawpeh, cit kux cit kux goar ka kielok loiqlaai ee.
        這篇「祖先的叮嚀」,是我看到「民視臺灣學堂」的「福爾摩沙音樂廳」在2018/12/4 由簡上仁教授所播送的「祖先的叮嚀化為動聽的樂曲,代代流傳的優美音符」內,他的口白,一句一句我給記錄下來的。

        “Zofsiefn ee dengleeng”, duix hiexndai ee Daioaan laang u cviaa doa ee qefhoad-sexng kab kaoiok-sexng, kax larn aix jixmseg lau zofsiefn uix Dngsvoaf kuex Daioaan, simkvoaf kied kuy oaan, lak sie, svaf laau, cit hoetaau kab phahpviax qaiqurn cid dex tofde, sviuxbueq kiernlip syn ee kahngg ee qofsym, kax larn auxdai kviafswn aix dinsioiq Daioaan citee sofzai, koihqaq aix jixndoong Daioaan, larn si cidee miaxun kioxngdoong tea.
        「祖先的叮嚀」,對現代的臺灣人有很大的啟發性佮教育性,教咱認識老祖先從唐山過臺灣,心肝結歸丸,六死三留一回頭與打拚開墾這塊土地,想要建立新的家園的苦心,教咱後代子孫要珍惜臺灣這個地方,更較要認同臺灣,咱是一個命運共同體。

Exbin si y ee baxngcie: 以下是他的網址:【民視台灣學堂】福爾摩沙音樂廳的Youtube影片

Syn Daibuun Tuidiern hiabhoe(2019/3/6)

分類: 未分類。這篇內容的永久連結